Paryžius
Aprašymas kopijuotas ir paredaguotas iš mano blogo studijuojant Danijoje.
[...] dar liko vienas nepapasakotas nuotykis, kuriuo norėtųsi pasidalinti [...], dabar trumpai apie mūsų nuotykį tarp Belgijos ir Prancūzijos, bei laimingą kelionės pabaigą. Taigi viskas prasidėjo norint iš Briuselio pasiekti Paryžių. Traukiniu tai 2 valandos kelio, tačiau Paryžių, kaip vėliau paaiškėjo, pasiekėme daugmaž tik po paros.
Pakeliui į Paryžių
Visų pirma Briuselyje supainiojome stotis, o tą pastebėjome likus 3 minutėms iki traukinio. Savaime suprantama pavėlavus į pastarąjį kitas netikėtumas buvo, kad už greituosius traukinius kursuojančius į Paryžių, nepaisant turimo Interrail bilieto, papildomai reikia mokėti 17 eurų už rezervaciją. Vieningai nusprendėme pataupyti (ironiška, bet būtent dėl taupumo, kaip irgi vėliau paaiškėjo, kelionei į Paryžių išleidome daugiau) ir važiuoti su vietiniais traukiniais dvigubai ilgiau ir keliais persėdimais, tad maršrutas turėjo būti toks: Briuselis – Quevy (Belgija) – Maubeuge (Prancūzija) – Paryžius.
Dėl nieko nesijaudindami įsėdome į traukinį link Quevy ir žinodami tikslų laiką kada turime išlipti net nepastebėjome kaip vienoje iš pakelingų stotelių ištuštėjo mūsų vagonas ir, kad traukinys toje stotyje užsistovėjo jau 15 minučių, kas privertė sunerimti, nes jau tuoj ir mūsų Quevy turėjo būti. Tuo metu pro šalį ėjusi traukinio kontrolierė gestų ir nesuprantamų prancūziškų sakinių tirada mum paaiškino, kad nešdintumėmės iš traukinio, nes čia jo galutinė stotelė (buvome Mons stotyje, iki Quevy dar geras gabalas kelio traukiniu). Galiausiai paaiškėjo, kad norėdami pasiekti Quevy turėjome būti priekiniuose traukinio vagonuose (ko mums niekas nepaaiškino, o jei ir buvo parašyta tai prancūziškai), o mes sėdėjome viename galinių, todėl mus tiesiog atkabino nuo traukinio ir paliko stovėti Mons’e…
Per daug nenusiminę sulaukėme kito traukinio į Quevy, tačiau bėdos po vieną nevaikšto, taigi ten paaiškėjo, kad pavėlavus į vieną traukinį pavėlavome ir į visus kitus į kuriuos turėjome persėsti, o traukinys į Paryžių buvo paskutinis… Po ilgų diskusijų nusprendėme traukiniais nusigauti kaip įmanoma arčiau sostinės, o iš ten imti autobusą arba pasiskirsčius grupelėmis tranzuoti. Tas “kuo arčiau” buvo mažas baltas taškelis žemėlapyje, o tiksliau – kaimelis pavadinimu Hirson, į kurį atvykus paaiškėjo, kad jame nėra jokios autobusų stoties, niekas nešneka angliškai, kempingas uždarytas žiemos sezonui, o susitranzuoti mašiną mažai šansų – visa tai mum paaiškino vienas jaunuolis vos surenčiantis kelis netaisyklingus sakinius angliškai.
Tačiau mūsų nuostabai, išėjus iš stoties ir berezgant planus ką daryti, tas pats jaunuolis su atvažiavusia jo pasiimti mama (visiškai nešnekančia angliškai), pasiūlė mus pamaitinti ir apnakvydinti savo namuose. Taigi vakarą praleidome prancūzų šeimynoje, kurią sudarė motina ir 3 sūnūs, kurie dar ir savo draugų pasikvietė, matyt nedažnai tam kaime užsieniečiai apsilanko.. cirkas… 
Iš visų prancūzų padoriau angliškai šnekėjo tik vyriausiasis sūnus, o su mus pasitikusiu vaikinu reikėjo prisiminti pradinių klasių lygį (tam, kad jie suprastų reikėjo šnekėti daugmaž “We go Paris” lygiu, atsakymo laukti panašaus), tačiau tai visiškai nebuvo barjeras mūsų bendravimui ir nuostabiai praleidome vakarą su naujais draugais: pavalgėm, pagėrėm prancūziškų gėrimų bei lietuviškos degtinės (Vilius kaip tik taupė panašiam atvejui), pasimokėm prancūzų kalbos, pasiklausėm gitarų (muzikantų šeimyna, visi sūnūs groja grupėse) ir patogiai pernakvojome.
Ryte mus nuvežė į stotį ir paaiškino kaip nuvažiuoti iki Paryžiaus, o kadangi nenorėjome naudoti dar vienos Interrail dienos, tai traukinys mums kainavo 22 eurus, taigi 5 eurais daugiau nei būtų kainavę greituoju traukiniu tiesiai iš Briuselio. Tačiau dėl to visiškai nesigraužėme, nes nuotykiai ir įspūdžiai (kuriuos be abejo bloge perteikti sudėtinga) buvo verti tikrai gerokai daugiau…
Dabar trumpai apie likusią kelionę (įspūdžių tikrai buvo daugiau nei aprašysiu, tačiau, kadangi tai jau pasenusios naujienos tai, kad nenusibostų skaityti, bus trumpai)
Paryžius
Paryžiuje apsistojome hostelyje. Vakare patraukėme prie miesto simbolio Eifelio bokšto: pakeliui pasifotografavome prie naktinio Luvro, bei pavakarieniavome kartu su Paryžiaus benamiais socialinėje vakarienėje prie upės. Eifelio bokštas tikrai įspūdingas statinys, ypač naktį, kai šviečia, tad eilinį kart pridarėme krūvą nuotraukų, tačiau į viršų nusprendėme nesikelti. Galiausiai įsitaisėme bokšto fone, šalia esančioje pievutėje, kur gerdami vyną ir užkandžiaudami susipažinome su dviem prancūzais, turėjusiais gitarą, tad pakvietėme prisijungti ir vakarą smagiai praleidome su vynu, muzika ir naujais draugais mėlynai šviečiančio Eifelio bokšto fone.
Kitos dienos tikslas buvo Luvro muziejus. Jo dydis ir ekspozicijų skaičius tikrai įspūdingas – prie įėjimo duoda muziejaus žemėlapį, tačiau ir tai nesunkiai galima pasiklysti. Nuodugniam muziejaus apžiūrėjimui manau reiktų savaitę kasdien eiti po kelias valandas. Per porą valandų, kurias buvome tam paskyrę neįmanoma apžiūrėti net ketvirtadalio muziejaus, tad atskirai pasirinkome labiausiai dominusias sritis, o visa kita tiesiog permetėme akimis bėgte. Beje Mona Liza, kuri yra kaip neoficialus Luvro simbolis, mano nuomone nieko įspūdingo, išpūstas burbulas, muziejuje pilna gerokai įspūdingesnių eksponatų.
Po Luvro, Eliziejaus Laukų alėja nužygiavome link Triumfo Arkos, o ten dėl laiko trūkumo patraukėme skirtingais keliais: Vilius su Domu norėjo apžiūrėti Noterdamo katedrą, o aš su turkais (prie mūsų buvo prisijungęs vienos turkės draugas Ege) patraukėme link Liuksemburgo sodo, po jo patraukėme į Paryžiaus menininkų ir sex shop’ų rajoną Monmartrą, kur praėję Mulen Ružą (iš išorės nieko įspūdingo) patraukėme link Sacre Coeur – labai graži bazilika, gražiai apšviesta vakare, nuo kurios atsiveria Paryžiaus panorama, o ant laiptų vakarais būna susėdę šimtai žmonių. Ten susitikome ir Vilių su Domu. Kaip tik pataikėme ant gyvo koncerto, tad ir vėl smagus vakaras gražiam fone su pigiu prancūzišku vynu ir muzika [...] prieš paliekant šį nuostabų miestą ir iškeliaujant į Bremeną.