Amsterdamas
Dviračių, kanalų, žolės ir sekso sostinė
Aprašymas kopijuotas ir paredaguotas iš mano blogo, kurį rašiau studijuodamas Danijoje
Iš viso kelionė traukiniais (iš Roskildės- red.) truko 13 valandų, Į Amsterdamą atvykome vėlyvą sekmadienio naktį, kur stotyje mus pasitiko šiame mieste studijuojantis draugas. Įdomu tai, kad jis nuomojasi kambary dideliame laive, kuris stovi prisišvartavęs prieplaukoje ir, kuriame nuomojami kambariai studentams. Ten labai svetingai artimiausioms trims naktims buvome priimti ir mes (labai ačiū jam už tai, kad sugebėjo sugrūsti mus visus penkis į ~8 kv.m. plotą ir pakentė mus visas tris naktis).
Lyginant su Kopenhaga Amsterdamas iš pirmo žvilgsnio turi panašumų, bet čia netgi dar daugiau (neįsivaizduojamai daug) dviračių, bei kanalų, o išskirtinis bruožas gal tas, kad kiekvienoj gatvelėj galima užuosti rūkomos žolės kvapą.
Pirmoji diena Amsterdame
Atsikėlėme gana anksti, todėl nieko nelaukę nusprendėme apžiūrėti miestą. Pirmas įspūdis apie centrą geras – labai įdomus miestas su gražiais senoviniais pastatais, daugybe siaurų gatvelių ir tikriausiai dar daugiau kanalų vos ne kas keli žingsniai (Amsterdame 1200 tiltų – daugiau nei Venecijoje). Senamiesčio pastatai labai skiriasi nuo lietuviškų – plytiniai, netinkuoti ir labai siauri, o pačiam viršuj beveik visur įrengtas kablys dideliems baldams užkelti (kadangi dėl siaurų laiptų užnešti didelių daiktų neįmanoma) ir tikriausiai dėl šios priežasties dauguma jų yra pasvirę į priekį arba kreivai į šoną, žodžiu įdomūs.
Taip pat aplankėme visai įdomų sendaikčių turgų, bet ten nieko nepirkom ir patraukėm į centre esančią aikštę Dam square, kur užkandome, pailsėjome [...], pavakarieniavome parke ir patraukėme apžiūrinėti naktinio Amsterdamo su pagrindinėmis jo įžymybėmis – kavinėmis (Coffe shops) bei raudonųjų žibintų kvartalo.
Kiek Užkandę vienoje iš kavinių patraukėme apžiūrinėti merginų – turiu visus nuraminti, kad ir kokios patrauklios kai kurios buvo ir, kad ir kaip stengėsi mus visus suvilioti, tačiau buvome stiprūs ir nepasidavėme nei vienas. Kadangi buvo antradienis tai tiek merginų tiek žmonių-žioplių nebuvo labai daug, bet padarėme išvadą, kad labiausiai vilionėms pasiduoda rusai 
Beje dar vienas įdomus susijęs faktas – turkiškai „Am ister adam“ reiškia „guy wants a pussy“ 
Deja nuotraukom iš šios vietos pasidalinti nepavyks – fotografuoti griežtai draudžiama. Paskui dar gan ilgai vaikščiojom ir apžiūrinėjom naktinį miestą – grįžom tik 4val. paryčiais…
Antroji diena Amsterdame
Antrą dieną nusprendėme nusipirkti turisto dienos kortelę „I AMsterdam“ už 33 eurus, su kuria galima apžiūrinėti daugumą muziejų, važinėti viešuoju transportu, paplaukioti laivu kanalais, gauti įvairių nuolaidų parduotuvėse, bei pvz. nemokamos kavos ar pyragėlį kavinėse – manau šias privilegijas išnaudojome visai gerai. Pirmas taikinys buvo tulpių (kurios yra vienas Olandijos simbolių) muziejus – tikėjomės kiek didesnio ir įdomesnio, bet bent jau sužinojome, kad tulpės į Europą atkeliavo iš mūsų kelionės kolegių šalies (Turkijos – red.). Antrasis – didelis Amsterdamo istorijos muziejus nuo įsikūrimo iki šių laikų – buvo įdomus, tačiau kai kuri senesnių laikų informacija buvo pateikta gan nuobodokai. Pabaigai pasilikome vieno žymiausių pasaulio dailininkų Van Gogh‘o muziejų, kuriame sukaupta didžiausia jo darbų kolekcija – kadangi nesam didūs meno kritikai tai net ir pamažu apžiūrinėdami paveikslus apėjom viską maždaug per valandą.
Taigi aplankėme tris muziejus per dieną – neblogai, tačiau nusprendę, kad kultūrinei daliai tiek ir užteks patraukėme apžiūrėti vieno iš Amsterdamo parkų Vondelpark. Viso neapėjome, nes buvome alkani tad ant žolės surengėme pikniką. Tačiau kiek matėme tai parke tvyro gan įdomi ir laisva atmosfera, nemažai žmonių – vieni užkandžiauja, kiti groja gitara, bėgioja ar šunis vedžioja, kiti šiaip parūkyt atėję… Ilgai ten neužsibuvome, nes vakare buvome susitarę eiti į vieną iš barų kur tuo metu kaip tik vyko Erasmus studentų vakarėlis (dar pora lietuvių sutikom)…
Paskutinis rytas Amsterdame
Prieš palikdami Amsterdamą dar turėjome neišnaudotą galimybę paplaukioti kanalais ką ir nusprendėme padaryti. Kiek trukdė tai, kad, skirtingai nei Kopenhagoje, laivelis buvo su stogu ir teko žiūrėti pro langus, tačiau nors taip apžiūrėjome likusius žymius pastatus, tiltus bei tas vietas, kurių nebuvome spėję apeiti pėsčiomis.
Taigi į Belgiją pajudėjome besidalindami įspūdžiais apie Amsterdamą, kurį manau visi dar ilgai prisiminsime kaip gražią, įdomią, multikultūrinę, kiek laisvesnio mąstymo žmonių sostinę, kuri manau padarė įspūdį mums visiems. …