Nesveikų pastatų sindromas 2
Praėjo metai nuo blogo atidarymo. Praėjo metai nuo mane kamavusio nesveikų pastatų sindromo. Ir štai jis vėl buvo čia. Labas ir ate 
Jei laisvės nėra – nėra ir kūrybos. Šiuo gyvenimo etapu laisvė buvo vakarais, naktį bei savaitgaliais. Tas atsiliepia energijai – naktį (ar bent jau dieną) geriau būtų miegoti Rašymas vienaip ar kitaip irgi kūryba, tad pastaruoju metu buvo nustumtas gerokai į šalį. Tas sindromas tikrai veikia – nuo nemažų pasikeitimų spalio mėnesį parašyti tik 3 įrašai, o nuo dar didesnių link sindromo vedusių pasikeitimų sausį – išvis nei vieno. Buvo metas atsibusti. Visa laimė, kad nukentėjusiuosius dar buvo galima daugiau mažiau kontroliuoti, o sindromas dar nebuvo spėjęs taip įsišaknyti, kad paveiktų sveiką protą ir mąstymą. Kiekviena patirtis yra gera patirtis – nutiko begalė gerų dalykų, o geri dalykai žmones džiugina, tad gal jų visai nereikia nutylėti “…viena ilga diena… Vakar jau nebėr, rytoj nebuvo niekada”. Nesvarbu kada kas buvo – viskas yra DABAR
Skaityti toliau…