Kantrybės išbandymas pakeliui į Bordo (Bordeaux)
Kitą dieną po vizito Le Mane mano “hostas” Xavier mane pametėjo iki “geros” vietos tranzuoti link Bordeaux, kur E502 greitkeliu pagal mano planą gan greit turėjau pasiekti sankryžą iki miestelio Tours, kur planavau pasigauti mašiną iki Bordeaux. Tačiau pasirodo ne tiek jau ir daug žmonių važiuoja iš Le Mano nei į Bordeaux, nei į Tours. O ir važiuojantys nebuvo labai geranoriški.
Praėjus pusvalandžiui prasidėjo lietus. Iš pradžių silpnas… Vėliau stipresnis 
Nusprendžiau išsitraukti lietpaltį. Užsidėjau ir pagalvojau: “man ir taip nieks nestoja, tai kurių velnių turėtų stoti idiotiškai atrodančiam į lietpaltį susisiautusiam neaišku kam” 
Nusprendžiau būti šlapias, bet gražus, tad lietpalčiu uždengiau savo kuprinę Berods padėjo, nes buvo sustojusi porelė merginų, tačiau deja važiavo į kitą pusę. Mano veikla belaukiant mašinų:
- akmenų mėtymas į taikinį (kelio ženklą kitoje kelio pusėje)
- lindyhop’o, charleston’o ir tap’o šokio žingsneliai
- idiotiškas beatboxinimas sau po nosim
- pašnekesiai su savim ir pravažiuojančiais vairuotojais (jie žinoma manęs negirdėjo)
- Prancūzijos žemėlapio studijavimas
- planavimas ką veikti jei vis tik šiandien nepavyktų pasiekti Bordeaux
Žodžiu po ilgo (jei gerai pamenu berods 3 valandų) laukimo užsiiminėjant niekais, mano jaunatviškas žavesys tikriausiai paveikė pro šalį važiuojančią moteriškę. Angliškai ji žinoma nešnekėjo, tad pasitelkęs visas prancūzų kalbos žinias (kurios turbūt tuo metu tilpo į “bonjour, wi, komo va tu, bien ir merci boku” ar kažką pan.) ir išsiaiškinęs, kad ji važiuoja Tours kryptimi, įsitaisiau ant priekinės sėdynės. Tačiau mano bėdos čia nesibaigė. Iš pažiūros maloni moteriškė nenumaldomai stengėsi mane įtikinti, kad aš visgi moku prancūzų kalbą Mėgindamas ją suprasti, bandžiau papasakoti, kad varau į Bordeaux. Nelabai supratau ar jai tas nepatiko, ar šiaip nusprendė mane išmesti, bet už kelių kilometrų nusprendė sustoti ir mane paleisti pakelės stovėjimo aikštelėje. Merci, madamme, au revoir! Na, bet išėjo į naudą, nes ten pavyko rasti masiną beveik iki pat Bordeaux. Tiesa angliškai vairuotojai vėlgi nešnekėjo, o šie į prancūzų mokytojus nebuvo panašūs, tad kelias valandas gavau pratylėti ir prasnausti. Kita stotelė – degalinė netoli Bordeaux, ten gan nesunkiai pasigavau mašiną iki miesto, kur ir susitikau savo Erasmus draugo (dėl kelionės į Kanadą deja negalėjusio su manim susitikti) draugė Anaik, kuri ir buvo mano naujoji gidė
Bordeaux
Bordeaux tramvajus (nuotr. iš transbus.org)
Iki šiol žinojau, kad Bordo miestas garsus savo vynais. Kas nustebino tai, kad neturi metro, bet turi ne ką mažiau patogų (susisiekimo prasme) tramvajų (kiek pamenu geriausią kur nors kolkas matytą). Ir kada gi Vilniuje pagaliau atsiras nors vienas iš jų? Vakare sudalyvavau gimtadienio pasisėdėjime su vynu ir gausybe prancūziškų užkandžių. Labai pasisekė, kad visi šnekėjo angliškai, tad vakarą užskaitau. Svečiai pasirodė labai įdomūs – jaunieji universiteto mokslininkai (chemikai ir biologai) bei muzikantai (saksofonistas ir būgnininkas), grojantys poroje iš daugelio Bordo brass band´ų. Ta proga kitą dieną ant Garono upės (beje, tą vakarą dėl potvynio jūroje, tekėjusios į priešingą pusę) kranto turėjau garbės pasiklausyti vienos iš grupių – Bordeaux universiteto, medicinos fakulteto (pas juos ne matematikai, o medikai matyt muzikantai) brass band´o Los Teoporos. Smagiai susikramtė O šiaip Bordeaux paliko įspūdį kaip gražus ir jaukus miestas – ne per didelis, tačiau su užtektinai gyvenimo bei gražiu senamiesčiu
Los Teoporos (nuotr. iš idata.over-blog.com)
Garono upė (nuotr. iš drinksplanet.com)
Po koncerto prie upės sėdau į autobusą – devynios kankinančios (išskyrus paskutinę, kai stotelėj susipažinau su režisūros studentu Juan´u mokiusiu mane ispanų kalbos) valandos autobuse ir aš jau Ispanijoj. Tačiau apie Salamanką kituose įrašuose. Labanakt.
P.S. Blogas šiek tiek atsilieka, nes šiuo metu aš jau Barcelonoj